Istoriniuose šaltiniuose minima kad bažnyčia būdavo vis apgriaunama ir atstatoma - tai ji paverčiama į cerkvę, tai pertvarkoma į javų sandėlį, kol galiausiai grąžinama katalikams. Šv. Dominyko bažnyčia atlaikė daug įvykių ir šiandien į ją renkasi žmonės ieškodami maldos, susikaupimo ir nuodėmių atleidimo.

Bažnyčios atlaidai - tai diena, kada tikintieji, atlikę bažnyčios nustatytas apeigas, gali gauti nuodėmių atleidimą ir pelnyti atlaidus sau bei mirusiesiems. Katalikų bažnyčia kaskart atkreipia dėmesį, kad atlaidų subjektas yra ne šventovė, katedra ar relikvijorius, bet krikščionio malda, maldinga kelionė, pamaldumo praktikos, gailestingumo ir meilės darbai.  Šv. Dominyko atlaidų metu į Aukštadvarį sugužėdami vietos parapijiečiai ir svečiai dalyvauja Šv. Mišiose, procesijoje ir prašo šv. Dominyko užtarimo. Šis šventasis kiekvienam tikinčiajam primena kad tikėjimo liudijimas kiekvienam krikščioniui privalomas šeimoje, darbe, visuomeninėje veikloje ir atsipalaidavimo akimirkomis, kyla iš maldos, asmeninio santykio su Dievu.

Šv. Dominykas gimė 1170 Kalaruegos mieste, Kastilijoje (Ispanijos istorinė valstybė). Būdamas keturiolikos, jis persikėlė į Palenciją studijuoti menų ir teologijos. Priėmęs kunigo šventimus iškart buvo paskirtas Osmos vyskupijos katedros kanauninku. Vieną kartą lankantis popiežiaus dvare, Dominykui buvo pasiūlyta skelbti Evangeliją tuo metu pietinėje Prancūzijoje gana gausiems albigensams (klaidatikių grupei) skelbusiai dualistinę visatos sampratą, pasak kurios, pasaulį valdo gėris ir blogis.

Dominykas noriai priėmė pasiūlymą ir tuoj pat leidosi į kelionę, ėmė skelbti evangeliją. Greit atsirado ir pasekėjų, iš kurių susiformavo būsimos naujos vienuolių bendruomenės užuomazga. Nauja vienuolija oficialiai patvirtinta 1216 m. Dominikonai rinkosi elgetaujančio ordino formą, tai yra mobilumą, tiesioginį kontaktą su žmonėmis, neprisirišimą prie žemių ir turtų. Labai svarbus ir ordino ateitį nulėmęs sprendimas buvo siųsti brolius į geriausiais to meto mokyklas, kad jie būtų kuo geriau pasirengę savo darbui. Dominykas mirė Bolonijoje 1221 m. Labai greit, jau 1234 m. jis buvo paskelbtas šventuoju.

Aukštadvario šv. Dominyko bažnyčia mena sunkų ir sudėtingą istorinį kelią, kurį simboliškai turime kiekvienas nueiti, kad atrastume tkrąją ramybę ir gyvenimo džiaugsmą. Atlaikiusi laiko iššūkius, šiandien bažnyčia kviečia tikinčiuosius atvykti, švęsti mišias ir gyvenimą.