Events Trakai Maršrutų žemėlapis

Piligriminis žygis - maršrutas „35 kilometrai maldos“

Piligriminis žygis, prasidedantis išlydėjimo malda nuo Aušros vartų, pirmą kartą organizuotas 2005 m. Kasmetinio tradicinio žygio organizatorius – Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras. Žygis organizuojamas rugsėjo mėn. pirmąją pusę. Tai 35 kilometrų džiaugsmo, maldos, bendrystės, nuovargio, šlovinimo giesmėmis ir gražiausio rudens nuotykio kelionė. Žygyje dalyvauja Vilniaus ir kitų miestų parapijų jaunimas. Kartu su gausiu piligrimu būriu keliauja aukšti bažnyčios hierarchai, kunigai bei sesutės vienuolės. Į kelionę kasmet susirenka vis daugiau žmonių, kai kurie žygio dalyviai šioje piligrimystėje dalyvauja ne pirmus metus, yra keliaujančių ir net nuo pirmojo žygio. Kiekvienais metais pasirenkamas kitas žygio šūkis. Žygio organizatoriai skatina jaunimą nesėdėti vietoje ir veikti. Šiais tradiciniais piligriminiais žygiais keliaujantis jaunimas parodo, kad jaunuoliams reikia aktyvių formų, konkretaus būdo, pareikalaujančio jų jėgų ir iniciatyvos, šiandieniniame pasaulyje ugdančios ir ištvermę, ir motyvaciją, ir bendrystės patirtį.

Žygis prasideda išlydėjimo malda nuo Aušros vartų. Jos metu visi žygeiviai susirenka lauke prie vartų, o kunigas iš balkono pradeda maldą ir palaimina visus susirinkusius keliauninkus. Toliau maldininkų grupė numatytu maršrutu Vilniaus gatvėmis juda Trakų link. Pirmasis kelionės tikslas – sustojimas prie Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios. Čia žygiaiviai pietauja ir vyksta Švč. Sakramento adoracija. Nuo Lentvario bažnyčios piligrimai keliauja į Trakus, kur Trakų bazilikoje dalyvauja šv. Mišiose. Po šv. Mišių vyksta vakaro koncertas.

1. Aušros vartai pirmą kartą paminėti 1514 metais. Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Nutapytas specialiai šiai koplyčiai XVII amžiuje pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai. Jis žinomas visame pasaulyje, jo kopijų saugoma daugelio šalių bažnyčiose. Pavyzdžiui, Paryžiuje – Švento Severino bažnyčioje, daugelyje Lenkijos bažnyčių.

2. Lentvario Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia - reto neoromaninio grožio. Išskirtinio dėmesio yra vertas Lentvario bažnyčios dekoras. Freskomis ir ypatingu sgrafito būdu išpuoštos bažnyčios sienos – retenybė Lietuvoje! Beje, dekoravimo darbai vyko pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, kai reikalingos medžiagos buvo laikomos strateginėmis, tik karo reikmėms skirtomis žaliavomis.

3. Senųjų Trakų Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia – senojo vienuolyno vietoje išaugusi bažnyčia įspūdingos architektūros. Su keturiais bokštais, kylančiais virš priekinio fasado, žavi neogotikai būdingu iškilmingumu. Lankytojai kviečiami apžiūrėti bažnyčioje saugomą lobyną – puošnius altorius su šventųjų

4. Vytauto Didžiojo kelias - pagarbos duoklę žymiems Lietuvos valdovo nuopelnams duoda Vytauto Didžiojo kelias, vedantis į kunigaikščio gimtinę – Senųjų Trakų pilį. Pastatyti devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys svarbius kunigaikščio Vytauto Didžiojo gyvenimo etapus. Simbolinis Vytauto Didžiojo kelias visuomenei pristatytas 2000 m., minint kunigaikščio 570-ąsias mirties metines.

5. Trakų Šv. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika - 2017 m. buvo pašventinta kaip bazilika – šis titulas suteikiamas tik ypatingą reikšmę turintiems maldos namams. Bazilikoje saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: molbertiniai paveikslai, memorialiniai paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa ir kt. Išskirtinio dėmesio vertas Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklais bei malonėmis.

6. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos užtarimo ir globos lydimą kraštą. Paveikslas vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, jį supa daugybė votų, liudijančių, kad šis Dievo Motinos atvaizdas nuo seno traukia maldininkus.

7. Siūlymas pavakarieniauti mažiau triukšmingoje aplinkoje (maistas išsinešti - galimybė valgyti prie ežero ir pan.) Piligriminės kelionės – susikaupimo kelionės, dažnai nesinori, kad sakralumas ir susikaupimas būtų išblaškytas.

Kalėdinės etnodirbtuvės Trakuose maršrutas „Kalėdinės dirbtuvės Trakuose“

Trakuose kalėdinių renginių ciklo metu Trakų kultūros rūmuose įsikuria Kalėdinės etnodirbtuvės – Kalėdų fabrikas, kuris vyksta keturis savaitgalius nuo renginio ,,Trakai - Kalėdų Seneliu sostinė“ atidarymo šventės. Kalėdų fabriko metu vyksta užsiėmimai skirtingų veiklų baruose. Veiklos kasmet pasipildo naujomis, keičiasi. Įvairias edukacijas veda Trakų krašto ir iš svetur atvykę amatininkai. Teatro, dainavimo meno moko profesionalūs menininkai, dailininkai. Čia veiklos randa visi: šeimos su vaikais, jaunimas, vyresnieji ir senjorai. Taip pat kalėdiniu laikotarpiu įvairias edukacijos programas siūlo ir Trakų krašto tradicinių amatų centras.

1. Pažintis su Trakų krašto tradiciniu amatu – paprotinės žvakės gamyba - paprotinė žvakė lietuvių papročiuose, apeigose ir burtuose. Programa skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per senąjį žvakininkystės amatą, atskleisti mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, jos archaiškumą, neišsenkantį kūrybiškumą. Daug vardų turinti ir daug darbų dirbanti žvakė liejama, o pašventinta pradeda savo gyvenimą. Susitikimo metu vienas kitam padėdami, liejimo ant lanko būdu gaminsim žvakes.

2. Kalėdinės programos šeimoms su Kalėdiniu traukinuku, “Kelionė pas Kalėdų senelį ir pan., dalyvavimas etnodirbtuvėlėse – Kalėdiniu laikotarpiu veikianti pramoga visai šeimai.

3. Šv. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika - 2017 m. buvo pašventinta kaip bazilika – šis titulas suteikiamas tik ypatingą reikšmę turintiems maldos namams. Bazilikoje saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: molbertiniai paveikslai, memorialiniai paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa ir kt. Išskirtinio dėmesio vertas Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklais bei malonėmis.

4. Siūlymas paragauti lietuviškos virtuvės patiekalų. Per daugelį amžių ant lietuvių stalų nugulė didelė įvairovė patiekalų. Garsieji cepelinai, vėdarai, kiti bulviniai patiekalai, įmantrūs didikų valgiai, šiuolaikiškos tradicijos, ar močiučių receptai – įvairovė nustebins net tuos, kurie galvoja, kad ragavo visko. Seniau, ir dabar skirtinguose Lietuvos regionuose apstu savitų patiekalų ir įvairuojančių to paties patiekalo ruošimo būdų.

5. Angelų kalva – kalva, kurią sudaro įvairios, beveik 5 metrų aukščio angelų skulptūros, simbolizuojančios pagrindines krikščioniškąsias vertybes. Informacinis stendas šalia “Angelų kalvos“ skelbia, jog tai yra vienoje architektūrinėje ašyje išsidėsčiusių Trakų dvasinių statinių – Trakų stačiatikių Šv. Dievo Motinos, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios, Trakų salos pilies – seka. Angelų kalva ir toliau plytintis Angelų takas – tarsi simbolinis „vainikas“ Trakams.

6. Esant saugiam ledo sluoksniui, kiekvienas atvykęs galės pasidžiaugti smagiomis žiemiškomis pramogomis ant ledo. Aktyvus poilsis, adrenalinas, karšta arbata ir nuostabaus grožio gamta žiemą – puikus derinys ieškantiems atokvėpio nuo kasdienybės.

7. SPA ir tradicinės sveikatingumo procedūros – šaltuoju laikotarpiu niekas taip gerai nesušildo kaip pirtis ir vantos. Norintys gauti būtent šią tradicinę sveikatingumo procedūrą, nepasigailės atvykę į Trakų kraštą.

Rotušės turgaus ir Kopūstinės kermošiaus maršrutai

Rotušės turgaus prekymečio maršrutas „Tradicijų ir paveldo takais“

„Rotušės turgus“ – nuo 2015 m. patentuotas tradicinis Trakus garsinantis asociacijos renginys. Karaimų ir Vytauto gatvių sankirtoje, buvusios turgaus, arba Rotušės aikštės centre stovi Šv. Nepomuko koplytstulpis. Koplytstulpis Trakuose pirmą kartą minimas 1622 m. Tuo metu buvo naudojamas kaip skelbimų lenta, o dabartinį vaizdą įgavo tik XIX a. pradžioje, kai kolonos viršuje buvo pastatyta šventojo Jono Nepomuko skulptūra. Šiandien jis akcentuoja ir primena istorinį Trakų centrą, kur vykdavo dideli prekymečiai, turgūs, švenčiamos šventės. Rotušės turgus vyksta šventės „Trakų vasara“ metu, todėl maršrutas „Atrask Trakus“ būtų itin artimas šiam prekymečiui. Tik kaip ir dera prekymečiams reikėtų įtraukti ir pažintinių edukacinių bei degustacinių veiklų.

1. Trakų pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. XV a. ši pilis buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Tai vienintelė pilis visoje Rytų Europoje, pastatyta vandens apsuptoje saloje ir vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų.

2. Pažintis su Trakų krašto tradiciniais amatais – grikinės bapkos kepimas ir dzūkų tradicijos. Dzūkijos nederlingose žemėse grikių babka buvo ir tebėra ypatingas patiekalas. Tai - grikinių miltų apvalus dzūkų šventinis pyragas, būdingas tik dzūkų regionui. Edukacijos metu susipažįstama su babkos kepimo tradicijomis, kartu su šeimininke pasiruošiama ir iškepama babka. Kol babka kepama susirinkusieji klausosi pasakojimo apie grikių atsiradimą Lietuvoje, mokomasi dzūkų krašto dainų, muzikinių žaidimų. Iškepus babką degustuojama (galima pasiimti su savimi). Dalyviai gauna pradedančio amatininko pažymėjimą.

3. Aukų kalnas - aukščiausia Trakų pusiasalio vieta - Lukos (arba Bernardinų) ežero vakarinėje pakrantėje esančio pusiasalio smaigalyje į 17 metrų aukštį iškilęs piliakalnis. Nuo šios kalvos atsiveria nuostabus vaizdas į įspūdingą ežeringą kraštovaizdį ir į Trakų salos pilį.

4. Angelų kalva - kalva, kurią sudaro įvairios, beveik 5 metrų aukščio angelų skulptūros, simbolizuojančios pagrindines krikščioniškąsias vertybes. Informacinis stendas šalia “Angelų kalvos“ skelbia, jog tai yra vienoje architektūrinėje ašyje išsidėsčiusių Trakų dvasinių statinių – Trakų stačiatikių Šv. Dievo Motinos, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios, Trakų salos pilies – seka. Angelų kalva ir toliau plytintis Angelų takas – tarsi simbolinis „vainikas“ Trakams.

5. Trakų pusiasalio pilies ir kitų statinių kompleksas, liudijantis ekonominę bei karinę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės galią. Ši pilis anuomet buvo viena iš didžiausių ir svarbiausių gynybinių pilių.

6. Trakų senamiestis (pasirinktinai: Kenesa, Buvęs Rusijos imperijos paštas, Šapšalo karaimų tautos muziejus, Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė ) visų pirma skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų savo unikalia gamtine geografine padėtimi. Tai miestas tarp ežerų. Čia nuo seno draugiškai sugyveno karaimai ir lietuviai, totoriai ir stačiatikiai, todėl tai nuo amžių gilumos atsispindi ir architektūroje.

7. Buriavimo pramoga, burlentės, irklavimas – vandens pramogos.

Kopūstinės kermošiaus prekymečio maršrutas „Vasaros gėrybės Trakuose“

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti, javai nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena, derliaus brandos, sotumo, padėkos šventė. Tai metas, kai kopūstai jau baigia sukti galvas. Svarbu, kad jie užaugtų kieti, kad kirmėlės jų nepribaigtų. Kermošius vyksta tarp miesto ir pilies esančios salos, kurią vietos gyventojai dažnai augina „Kopūstine“, nes ten karaimai augindavo kopūstus. Ne kartą buvę Trakuose per Žolinę gerai žino, kad Žolinė Trakuose tai ne tik „Kopūstinės kermošius“ tai ir Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė bei įspūdinga Žolinės procesija Trakų miesto gatvėmis. Tai pilna sakralumo, bendruomeniškumo bei padėkos šventė.

1. Trakų bazilika ir Dievo motinos paveikslas - Šv. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika kaip bazilika buvo pašventinta 2017 m. Šis titulas suteikiamas tik ypatingą reikšmę turintiems maldos namams. Bazilikoje saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: molbertiniai paveikslai, memorialiniai paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa ir kt. Išskirtinio dėmesio vertas Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklais bei malonėmis. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią garsina Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos užtarimo ir globos lydimą kraštą. Paveikslas vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, jį supa daugybė votų, liudijančių, kad šis Dievo Motinos atvaizdas nuo seno traukia maldininkus.

2. Jono Nepomuko koplytstulpis - klasicistinio stiliaus koplytstulpis su žvejų ir vandens apsuptų miestų globėjo statula Trakų krašto gyventojams yra svarbus ir garbinamas simbolis. Po 1863 metų sukilimo caro valdžia įsakė nuversti šventojo skulptūrą ir pasiūlė už tai nemažą pinigų sumą. Sakoma, kad vietos gyventojai pasipriešino ir nesutiko vykdyti caro įsakymo. Visgi vienas nenaudėlis stvėrė kirvį ir buvo besiruošiąs sunaikinti skulptūrą, bet nukrito nuo kopėčių ir susilaužė koją. Trakų policijos viršininkui teko iškviesti kazokus, kurie ir nugriovė šventojo skulptūrą. 1935 metais į koplytstulpį buvo įkeltas naujas šv. Jono Nepomuko atvaizdas.

3. Pažintis su Trakų krašto tradiciniu amatu – karaimiškų kibinų kepimas - skirta ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per tautinių mažumų kulinarinį paveldą, atskleisti tautinių mažumų išskirtinumą. Lietuvoje gyvena 154 tautybių žmonės. Be lietuvių, kurių yra apie 84,2%, mūsų Tėvynėje dar gyvena: lenkai, rusai, ukrainiečiai, baltarusai, totoriai, karaimai, romai ir kitų tautų atstovai. Pastarosios trys tautos priklauso Lietuvos tautinių mažumų (neturinčių savo valstybės) grupei, kiekviena tauta turi savo tradicijas. Edukacinę programą veda ir pagal šeimos autentišką receptą mokina kepti kibinus trakietė karaimė.

4. Trakų pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. XV a. ši pilis buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Tai vienintelė pilis visoje Rytų Europoje, pastatyta vandens apsuptoje saloje ir vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų.

6. Senųjų Trakų piliavietė ir Vytauto Didžiojo kelias - Senųjų Trakų pilis – Vytauto Didžiojo gimtinė. Pasak metraščių, apie 1350 m. Trakų kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės šeimoje gimė būsima viena žymiausių Lietuvos istorijos asmenybių. Iki šių dienų šlovinamo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais Lietuvos valstybė išsiplėtė nuo Baltijos iki Juodosios jūros! Pagarbos duoklę žymiems Lietuvos valdovo nuopelnams duoda Vytauto Didžiojo kelias, vedantis į kunigaikščio gimtinę – Senųjų Trakų pilį. Pastatyti devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys svarbius kunigaikščio Vytauto Didžiojo gyvenimo etapus. Simbolinis Vytauto Didžiojo kelias visuomenei pristatytas 2000 m., minint kunigaikščio 570-ąsias mirties metines.

7. SPA ir tradicinės sveikatingumo procedūros. Kvietimas pasinaudoti Trakų krašte teikiamomis sveikatingumo paslaugomis.

8. Siūlymas paragauti lietuviškos virtuvės patiekalų. Per daugelį amžių ant lietuvių stalų nugulė didelė įvairovė patiekalų. Garsieji cepelinai, vėdarai, kiti bulviniai patiekalai, įmantrūs didikų valgiai, šiuolaikiškos tradicijos, ar močiučių receptai – įvairovė nustebins net tuos, kurie galvoja, kad ragavo visko. Seniau, ir dabar skirtinguose Lietuvos regionuose apstu savitų patiekalų ir įvairuojančių to paties patiekalo ruošimo būdų.

Švenčių „Kapelų šventė prie ežerėlio (Onuškis) ir „Skambėk Lenkų daina“ (Rūdiškės) maršrutai

Šventės „Kapelų šventė prie ežerėlio“ maršrutas „Nuo Onuškio iki Trakų“

Tradicinės kapelų šventės „Prie Ežerėlio“ idėja – vienoje šventėje pristatyti skirtingų Lietuvos regionų muziką, išgirsti aukštaičių, suvalkiečių, žemaičių, pamario krašto ir Dzūkijos liaudiškos muzikos kapelų pasirodymus. Kapelos gyvuoja ne vieną dešimtmetį, kai kurie iš jų pelnę svarius apdovanojimus, dalyvavę konkursuose ir festivaliuose ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl ir pasirodymai būna labai savotiški, atspindintys savo kraštą ir tarmę.

Šventės koncepcija – pristatyti įvairių regionų muziką, todėl ir maršrutas sietųsi su renginio konceptu – apankyti kuo daugiau įvairesnių objektų: nuo bažnyčios ir gamtos iki architektūros ir harmoningo pasiplaukiojimo Galvės ežere.

1. Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - minima 1526 m., turinti vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo bruožų, pastatyta pagal Vilniaus arkikatedrą. 2016 m. Lietuvai įsijungus į Europos Šv. Jokūbo kelių tinklą, ši bažnyčia tapo viena iš 32 šventovių, žyminčių Jokūbo kelią per Lietuvą.

2. Onuškio Miko Petrausko aikštė . Onuškio Miko Petrausko aikštė - unikalus Onuškio objektas – akmenimis grįsta istorinė Kipro Petrausko aikštė. Nuo senų laikų joje vykdavo šventės, mugės, aplinkui esančiuose namuose veikė smuklės, arbatinės, parduotuvės. 1904–1907 m. Dusmenyse vargonininkavo Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. Šalia Bakaloriškių kaimo Petrauskai turėjo sodybą ir žemės gražioje vietoje prie ežero. Ligi šiol ta vieta vadinama Petrauskais.

3. Žuklijų I piliakalnis . - Žuklijų piliakalnis įrengtas nupjauto kūgio pavidalo kalvoje. Ją juosia Vilkokšnio ežero slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 5 – 8 m aukščio. Viršūnės aikštelę žiedu juosia pylimas. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų.

4. Lietuviškos duonos kepimo tradicija. Atvykę svečiai turės unikalią galimybę prisiliesti prie duonos kepimo papročių. Duonelė sertifikuota, turi Lietuvos Tautinio paveldo ir Kulinarijos paveldo sertifikatus.

5. Nikronių akmuo su ženklais - tai masyvus ledyninės kilmės riedulys, ant kurio galėtų tilpti keliasdešimt žmonių! Geologiniai tyrimai rodo, kad vadinamieji skandinaviški akmenys – vienas iš Aukštadvario regioninio parko išskirtinumų. Manoma, kad, kaip ir daugelis Lietuvos teritorijoje esančių masyvių akmenų, Nikronių akmuo susiformavo Skandinavijos teritorijoje prieš milijonus metų.

6. Strėvos įgriuva - paslaptinga vieta, apie kurią priverpta nemažai legendų ir pasakojimų. Senovės lietuvių mitologijoje pasakojama, kad čia prasmegusi velnių karčema. Anot mokslininkų, ši dauba yra termokarstinės kilmės dauba, susiformavusi maždaug prieš 18 tūkstančių metų.

7. Velnio duobė – tai legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų.Velnio duobė, arba Velniaduobė, yra ypatinga mitologinė sakralinė vieta. Velnio duobė žioji giliai miške, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke. Piltuvo formos Velnio duobė – pati giliausia Lietuvoje, apie 40 metrų gylio ir apie jos paslaptingumą prisekta daug legendų ir pasakojimų.

8. Aukštadvario Upėtakių dvaras ir Mickevičiaus ąžuolas. LDK dvaras Aukštadvaryje minimas nuo XVI a., jis stovėjo ant piliakalnio. 1837 A. Malevskio pastatytas dabartinis dvaras su parku ir upėtakių tvenkiniais, išlikęs iki šių dienų. Malevskiai valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo. Sovietų valdžia 1940 m. Aukštadvario dvarą nusavino, tuo metu jis priklausė Tadui ir Vladui Mongirdams (375,99 ha).[1] Po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė tuberkuliozės ligoninė. Po Nepriklausomybės atgavimo dvaras grąžintas buvusių savininkų giminei, Mongirdams. Vienas dvaro sodo ąžuolų žinomas kaip Adomo Mickevičiaus ąžuolas (gamtos paminklas apie 20 m aukščio, 4,4 m apimties). Filomatas P. Malevskis buvo A. Mickevičiaus bičiulis, todėl poetas dažnai lankydavosi Aukštadvaryje, mėgdavo sėdėti po ąžuolu dvaro rūmų parke, netoli piliakalnio.

9. Kartuvių kalnas Rytinėje Aukštadvario miestelio pusėje matosi tankiai pušimis apaugęs Kartuvių kalnas, kitaip dar vadinamas, Šibos kalnu. Pagonybės laikais čia buvo alkakalnis, vykdavo aukojimų apeigos. Tai mūsų protėvių dievų garbinimo vieta. Valstiečių sukilimo metu čia buvo baudžiami pakarimu nepaklusnūs baudžiauninkai, o 1863 metais – sukilimo dalyviai, kurių kūnai buvę sumėtyti įšalimai esantį Navos ežerą. Stataus pakilimo į kalną iš Trakų pusės aukštis yra apie 100 m. Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Navos ežerą, dabar Aukštadvario vandens saugyklą, sujungusią penkių ežerų virtinę. Kartuvių kalno aukštis virš jūros lygio siekia 170 m.

10. Meilės tiltelis Aukštadvaryje. Gražiai pavadintas „Meilės lieptas“ ant Verknės upės senvagės buvo pastatytas 1930 metais dvaro savininko Mongirdo iniciatyva. Ši nuostabios gamtos apsupta lankoma vieta mėgstama lankytojų , turistų.

11. Aukštadvario bažnyčia. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia stovi Aukštadvario miestelyje, Negasčiaus ežero (Aukštadvario tvenkinio) šiaurės vakarų krante. Istoristinė, turi neogotikos elementų. Pirmojo bažnyčia buvo medinė, dabartinė pastatyta 1910–1913

12. Strėvos piliakalnis. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Nepero ežero pietinio kranto pusiasalio pietinėje dalyje. Aikštelė ovali, pailga. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs retu mišriu mišku. Rasta lipdytinės grublėtosios keramikos. Piliakalnis datuojamas I – II tūkst. pradžia.

13. Trakų salos pilis - gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. XV a. ši pilis buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Tai vienintelė pilis visoje Rytų Europoje, pastatyta vandens apsuptoje saloje ir vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų.

14. Užutrakio dvaro sodybos rūmai - vienas ryškiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis leis pajusti XIX a. Lietuvos diduomenės gyvenimo dvasią.

15. Trakų senamiestis - (pasirinktinai: Kenesa, Buvęs Rusijos imperijos paštas, Šapšalo karaimų tautos muziejus, Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė ) visų pirma skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų savo unikalia gamtine geografine padėtimi. Tai miestas tarp ežerų. Čia nuo seno draugiškai sugyveno karaimai ir lietuviai, totoriai ir stačiatikiai, todėl tai nuo amžių gilumos atsispindi ir architektūroje.

16. Siūlymas paragauti lietuvių, lenkų, karaimų, totorių, gruzinų virtuvės. Maistas, tai kelias į pažinimą, o kai viename mieste gali paragauti tiek skirtingų šalių virtuvių ištinka didžiulis malonumas. Tuo labiau, kad maistas dar ir suartina žmones. Sočiai ir skaniai pavalgę pasidarome kur kas laimingesni.

17. Vakarinis pasiplaukiojimas laivu ežere.

Šventės „Skambėk lenkų daina“ maršrutai

Festivalio „Skambėk, lenkų daina!“ tikslas – puoselėti ir saugoti Lietuvos lenkų tautos autentiškas tradicijas bei kultūrinį – istorinį palikimą, integruoti tautos tradicijas į kultūrinį Lietuvos gyvenimą, saugoti savąją kultūrą, puoselėti, propaguoti ir reprezentuoti liaudies ir tautines tradicijas gimtoje šalyje ir už jos ribų, puoselėti toleranciją ir pagarbą kitų tautų kultūrai, skatinti lietuvių ir tautinių mažumų tarpkultūrinį dialogą. Šventės metu dalyviai džiaugiasi ir malda, ir bendra eisena, ir šokiais bei dainomis. Tai pilnas giedros nuotaikos ir smagių tradicijų renginys. Tai tęstinis festivalis, kuris vyksta jau virš 20 metų. Per šį laikotarpį renginys jau pasiekė tarptautinį lygį ir yra laukiamas ne tik dalyvių, bet ir rajono gyventojų. Šis renginys tai puiki galimybė ne tik susipažinti su Lietuvos lenkų tautos autentiškomis tradicijomis, bet ir aplankyti daug puikių vietų visame Trakų krašte. Išgyvenant smagias patirtis ir geriau susipažįstant su bendruomenių tradicijomis, stiprėja pagarba bendruomenėms, tolerancija įvairioms kultūroms, skatinamas atsakingas elgesys.

„Skambančiu tradicijomis Trakų krašto keliu“

1. Ropėjų girininkija. Prie įvažiavimo į Ropėjų girininkijos teritoriją jau ilgus metus guli ,,briedis“, prie kurio dažnai pravažiuojantys sustoja nusifotografuoti. Iš čia ir kilusi idėja sukurti poilsio vietą – parką pravažiuojantiems. Su skulptūromis ir stendais apie miškus, miškininkų darbus ir rūpesčius. Prie įėjimo galima pamatyti didelius stendus apie Trakų miškų urėdijos teritoriją, Ropėjų girininkijos plotų schemą. Už jų takelis nuvinguriuoja namelio link, tačiau žingeidžius lankytojus pirmiausia pasitiks skulptūros „Miško sodintojas“, toliau – „Ugniagesys“. Namelyje galima pasislėpti nuo lietaus ar saulės. Ten pakabinti penki stendai. Pirmasis – „Girios grybų rinkėjui“. Jame rašoma kada pasirodo pirmieji baravykai, voveraitės, kazlėkai mėlynės, bruknės. Nors paprastai renkami tik kelių rūšių grybai, bet tinkamų valgymui priskaičiuojama visas šimtas rūšių. Ir tik keletas – labai nuodingų. Kituose stenduose rašoma apie Trakų krašto girias, miško darbus, miško augaliją, gyvūniją. Prie aprašymų – nuotraukos iš gražiausių vietų, paukščiai (pelėda, vištvanagis, strazdas), žvėrys – lapė, barsukas, šernas, briedis ir kt.

2. Gojaus kaimelio Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčia (arba Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia) buvo pradėta statyti 1936 metais. Išskirtinę reikšmę koplyčiai suteikia joje saugomos relikvijos – dėl savo ypatingos reikšmės itin garbinami religiniai objektai. Svarbiausi yra Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas, garsėjantis savo stebuklingomis galiomis, iš kulkų padaryta monstrancija bei 200 psl. Gojaus kaimo ir koplyčios istorijos rankraštis. Kalbama, kad prie Gojaus koplyčios yra juntamas ypatingas sielos virpėjimas ir Dievo malonės dvelksmas, kuris skatina tikėti Dievo gailestingumu ir rūpestingumu. Įeinančius į koplyčią pasitinka Dievo Motinos Nekalto Prasidėjimo skulptūra.

3. Eskursija po Tiltų kaimą - pažintis su vietinės reikšmės kultūros vertybe, architektūros ansambliu, etnografiniu kaimu.

4. Pažintis su Trakų krašto tradiciniais amatais – grikinės bapkos kepimas ir dzūkų tradicijos. Dzūkijos nederlingose žemėse grikių babka buvo ir tebėra ypatingas patiekalas. Tai - grikinių miltų apvalus dzūkų šventinis pyragas, būdingas tik dzūkų regionui. Edukacijos metu susipažįstama su babkos kepimo tradicijomis, kartu su šeimininke pasiruošiama ir iškepama babka. Kol babka kepama susirinkusieji klausosi pasakojimo apie grikių atsiradimą Lietuvoje, mokomasi dzūkų krašto dainų, muzikinių žaidimų. Iškepus babką degustuojama (galima pasiimti su savimi). Dalyviai gauna pradedančio amatininko pažymėjimą.

5. Rūdiškių geležinkelio stoties statinių kompleksas 2008 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 32170. Į jį įeina istorizmo stiliaus pastatai: geležinkelio stotis, vandens bokštas, gyvenamasis namas su atviru mediniu prieangiu, remiamu 4 medinių kvadratinio skerspjūvio stulpų.

6. Rūdiškių bažnyčia. Tai bažnyčia stovinti Rūdiškių mieste, 16 km į pietus nuo Trakų, prie Vilniaus-Gardino geležinkelio. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Valdžia 1908 m. leido Rūdiškėse statyti bažnyčią, Trakų parapijos filiją. 1909 m. į Rūdiškes paskirtas kunigas A. Žemaitis gyvenamajame name įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius. 1921 m. įkurta parapija. Kunigas J. Jurkevičius su parapijiečiais 1925–1932 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1980 m. remontuota. Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninių ir neogotikinių bruožų, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su bokšteliu. Vidus 3 navų. Šventorius apmūrytas.

“Skambančiu gamtos lobių Trakų krašto keliu“

1. Ropėjų girininkija. Prie įvažiavimo į Ropėjų girininkijos teritoriją jau ilgus metus guli ,,briedis“, prie kurio dažnai pravažiuojantys sustoja nusifotografuoti. Iš čia ir kilusi idėja sukurti poilsio vietą – parką pravažiuojantiems. Su skulptūromis ir stendais apie miškus, miškininkų darbus ir rūpesčius. Prie įėjimo galima pamatyti didelius stendus apie Trakų miškų urėdijos teritoriją, Ropėjų girininkijos plotų schemą. Už jų takelis nuvinguriuoja namelio link, tačiau žingeidžius lankytojus pirmiausia pasitiks skulptūros „Miško sodintojas“, toliau – „Ugniagesys“. Namelyje galima pasislėpti nuo lietaus ar saulės. Ten pakabinti penki stendai. Pirmasis – „Girios grybų rinkėjui“. Kituose stenduose rašoma apie Trakų krašto girias, miško darbus, miško augaliją, gyvūniją. Prie aprašymų – nuotraukos iš gražiausių vietų, paukščiai (pelėda, vištvanagis, strazdas), žvėrys – lapė, barsukas, šernas, briedis ir kt.

3. Paluknio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi 10 km į rytus nuo Rūdiškių, netoli Vilniaus-Eišiškių kelio. Paluknyje 1794 m. pastatyta koplyčia. Paluknio palivarko savininkas Jonas Volfgangas 1829 m. pastatė naują medinę koplyčią. Valdžiai leidus, Mykolas Sadovskis 1904 m. dovanojo Vilniaus vyskupijai šeimyninę Paluknio koplyčią, kitus pastatus ir 2 dešimtines žemės. 1921 m. įkurta parapija. 1941 m. bažnyčia sudegė. 1943 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia. 1981 m. rekonstruota: pailginta, paplatinta, pastatytas bokštas. Šventoriuje yra valstybės saugojamų dailės paminklų: du XVIII a. arnotai ir medinė skulptūra "Rūpintojėlis".

4. Rūdiškių geležinkelio stoties statinių kompleksas 2008 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 32170. Į jį įeina istorizmo stiliaus pastatai: geležinkelio stotis, vandens bokštas, gyvenamasis namas su atviru mediniu prieangiu, remiamu 4 medinių kvadratinio skerspjūvio stulpų.

5. Rūdiškių bažnyčia. Tai bažnyčia stovinti Rūdiškių mieste, 16 km į pietus nuo Trakų, prie Vilniaus-Gardino geležinkelio. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Valdžia 1908 m. leido Rūdiškėse statyti bažnyčią, Trakų parapijos filiją. 1909 m. į Rūdiškes paskirtas kunigas A. Žemaitis gyvenamajame name įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius. 1921 m. įkurta parapija. Kunigas J. Jurkevičius su parapijiečiais 1925–1932 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1980 m. remontuota. Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninių ir neogotikinių bruožų, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su bokšteliu. Vidus 3 navų. Šventorius apmūrytas.

6. Žuklijų I piliakalnis - Žuklijų piliakalnis įrengtas nupjauto kūgio pavidalo kalvoje. Ją juosia Vilkokšnio ežero slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 5 – 8 m aukščio. Viršūnės aikštelę žiedu juosia pylimas. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų.

7. Lietuviškos duonos kepimo tradicija. Turistai turės unikalią galimybę prisiliesti prie duonos kepimo papročių.

8. Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - minima 1526 m., turinti vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo bruožų, pastatyta pagal Vilniaus arkikatedrą. 2016 m. Lietuvai įsijungus į Europos Šv. Jokūbo kelių tinklą, ši bažnyčia tapo viena iš 32 šventovių, žyminčių Jokūbo kelią per Lietuvą.

9. Onuškio Miko Petrausko aikštė - unikalus Onuškio objektas – akmenimis grįsta istorinė Kipro Petrausko aikštė. Nuo senų laikų joje vykdavo šventės, mugės, aplinkui esančiuose namuose veikė smuklės, arbatinės, parduotuvės. 1904–1907 m. Dusmenyse vargonininkavo Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. Šalia Bakaloriškių kaimo Petrauskai turėjo sodybą ir žemės gražioje vietoje prie ežero. Ligi šiol ta vieta vadinama Petrauskais.

10. Nikronių akmuo su ženklais - tai masyvus ledyninės kilmės riedulys, ant kurio galėtų tilpti keliasdešimt žmonių! Geologiniai tyrimai rodo, kad vadinamieji skandinaviški akmenys – vienas iš Aukštadvario regioninio parko išskirtinumų. Manoma, kad, kaip ir daugelis Lietuvos teritorijoje esančių masyvių akmenų, Nikronių akmuo susiformavo Skandinavijos teritorijoje prieš milijonus metų.

11. Strėvos įgriuva - paslaptinga vieta, apie kurią priverpta nemažai legendų ir pasakojimų. Senovės lietuvių mitologijoje pasakojama, kad čia prasmegusi velnių karčema. Anot mokslininkų, ši dauba yra termokarstinės kilmės dauba, susiformavusi maždaug prieš 18 tūkstančių metų.

12. Velnio duobė – tai legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų.Velnio duobė, arba Velniaduobė, yra ypatinga mitologinė sakralinė vieta. Velnio duobė žioji giliai miške, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke. Piltuvo formos Velnio duobė – pati giliausia Lietuvoje, apie 40 metrų gylio ir apie jos paslaptingumą prisekta daug legendų ir pasakojimų.

13. Aukštadvario Upėtakių dvaras ir Mickevičiaus ąžuolas. LDK dvaras Aukštadvaryje minimas nuo XVI a., jis stovėjo ant piliakalnio. 1837 m. Malevskio pastatytas dabartinis dvaras su parku ir upėtakių tvenkiniais, išlikęs iki šių dienų. Malevskiai valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo. Sovietų valdžia 1940 m. Aukštadvario dvarą nusavino, tuo metu jis priklausė Tadui ir Vladui Mongirdams (375,99 ha). Po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė tuberkuliozės ligoninė. Po Nepriklausomybės atgavimo dvaras grąžintas buvusių savininkų giminei, Mongirdams. Vienas dvaro sodo ąžuolų žinomas kaip Adomo Mickevičiaus ąžuolas (gamtos paminklas apie 20 m aukščio, 4,4 m apimties). Filomatas P. Malevskis buvo A. Mickevičiaus bičiulis, todėl poetas dažnai lankydavosi Aukštadvaryje, mėgdavo sėdėti po ąžuolu dvaro rūmų parke, netoli piliakalnio.

14. Kartuvių kalnas. Rytinėje Aukštadvario miestelio pusėje ( prieš pat įvažiuojant į miestelį keliaujant nuo Trakų) matosi tankiai pušimis apaugęs Kartuvių kalnas, kitaip dar vadinamas, Šibos kalnu. Pagonybės laikais čia buvo alkakalnis, vykdavo aukojimų apeigos. Tai mūsų protėvių dievų garbinimo vieta. Valstiečių sukilimo metu čia buvo baudžiami pakarimu nepaklusnūs baudžiauninkai, o 1863 metais – sukilimo dalyviai, kurių kūnai buvę sumėtyti įšalimai esantį Navos ežerą. Stataus pakilimo į kalną iš Trakų pusės aukštis yra apie 100 m. Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Navos ežerą, dabar Aukštadvario vandens saugyklą, sujungusią penkių ežerų virtinę. Kartuvių kalno aukštis virš jūros lygio siekia 170 m.

15. Meilės lieptas Aukštadvaryje. Gražiai pavadintas „Meilės lieptas“ ant Verknės upės senvagės buvo pastatytas 1930 metais dvaro savininko Mongirdo iniciatyva. Ši nuostabios gamtos apsupta lankoma vieta mėgstama lankytojų , turistų.

16. Aukštadvario bažnyčia. Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia stovi Aukštadvario miestelyje, Negasčiaus ežero (Aukštadvario tvenkinio) šiaurės vakarų krante. Istoristinė, turi neogotikos elementų. Pirmojo bažnyčia buvo medinė, dabartinė pastatyta 1910–1913 metais. – dabartinė bažnyčia .

17. Strėvos piliakalnis. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Nepero ežero pietinio kranto pusiasalio pietinėje dalyje. Aikštelė ovali, pailga. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs retu mišriu mišku. Rasta lipdytinės grublėtosios keramikos. Piliakalnis datuojamas I – II tūkst. pradžia.

18. Trakų salos pilis - gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. XV a. ši pilis buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Tai vienintelė pilis visoje Rytų Europoje, pastatyta vandens apsuptoje saloje ir vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų.

19. Užutrakio dvaro sodybos rūmai - vienas ryškiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis leis pajusti XIX a. Lietuvos diduomenės gyvenimo dvasią.

20. Siūlymas paragauti lietuvių, lenkų, karaimų, totorių, gruzinų virtuvės. Maistas, tai kelias į pažinimą, o kai viename mieste gali paragauti tiek skirtingų šalių virtuvių ištinka didžiulis malonumas. Tuo labiau, kad maistas dar ir suartina žmones. Sočiai ir skaniai pavalgę pasidarome kur kas laimingesni.

Šventės „Trakų vasara“ turistiniai maršrutai

Trakų miesto šventė – „Trakų vasara“ - kasmet į savo linksmybių sūkurį įtraukia ne tik miestiečius ir svečius iš kitų Lietuvos miestų bet ir turistus iš užsienio. Šventės užuomazgos siekia 1990 metus, kada Trakų klebonas atšventino Šv. Jono Nepomuko koplytstulpį. Tada ir įvyko pirmoji Trakų miesto šventė. Būti kartu, džiaugtis ir linksmintis miestelėnams nesutrukdė nei ekonominė blokada, nei lietus ar vėjas. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Vytauto Didžiojo bažnyčioje, po jų procesija patraukė prie koplytstulpio, prie kurio žmonės dėjo gėles ir žvakes, skambėjo eilės ir dainos. Po buvo kviečiama į antrąją, trečiąją ir sekančias miesto šventes. Ir taip kasmet.

Tris dienas trunkantis linksmas, pilnas spalvų, meno festivalių, atrakcijų, pramogų, smagios muzikos ir giedros nuotaikos pripildytas renginys – puiki proga supažindinti šventės dalyvius tiek su nematerialiuoju, tiek su materialiuoju Trakų rajono kultūriniu paveldu.

Kiekvienai dienai skirtas turistinis maršrutas, leistų geriau pažinti Trakų kraštą ir nešti žinią apie šį kraštą ne tik per Lietuvą, bet ir už jos ribų. Kai kurie maršrutai tinka keliauti pėsčiomis, kai kuriuos įveikti reikalingas dviratis ar automobilis.

Pirmos dienos maršrutas „Atrask Trakus“

Maršrutas prasideda Lietuvos viduramžių gynybinės architektūros šedevru Trakų pilimi ir baigiasi šurmuliuojančiu Trakų senamiesčiu. Maršrutas suplanuotas taip, kad kiekvienam keliaujančiam visi objektai būtų pakeliui, ir norint atsikvėpti būtų pasiūlytos tam tikros vietos pavalgyti ar net gauti sveikatinimo ir grožio procedūras. Svarbu nepamiršti, kad sveikatos turizmas viena sparčiausiai augančių turizmo rūšių. Pasaulinės sveikatinimo turizmo rinkos esamas ir prognozuojamas augimas – apie 30–35 procentus kasmet.

Viena iš smagių atrakcijų, leisiančių geriau įsiminti Trakus bei jų pagrindinį simbolį Trakų pilį, galėtų būti automatizuotas fotoaparatas (8 pav.). Priartėjus žmgui prie Trakų pilies, suveikia judesio detektoriai ir iš garsiakalbio pasigirsta balsas, kuris pasveikina atvykus prie Trakų pilies. Pasiūloma įsiamžinti prie šio architektūrinio šedevro. Yra pažymėta vieta, kur lankytojas turi atsisoti ir paspaudus žalią mygtuką, pradedamas skaičiuoti laikas pvz. 10 sek. po kurių pasimato blykstė ir lankytojas nufotografuojamas. Nuotraukos talpinamos į internetinį puslapį (pvz. exploretrakaivilnius.lt) ir saugomas 20 dienų. Nuotraukas lankytojas gali atsisiųsti apsilankęs būtent šiame puslapyje. Gaunamas dvigubas efektas – ne tik sukuriama pramoga, bet ir sulaukiamas didesnis lankytojų srautas internetiniame puslapyje, pasiekiama platesnė auditorija.

2. Aukų kalnas – viena aukščiausių Trakų pusiasalio vietų - Lukos (arba Bernardinų) ežero vakarinėje pakrantėje esančio pusiasalio smaigalyje į 17 metrų aukštį iškilęs piliakalnis. Nuo šios kalvos atsiveria nuostabus vaizdas į įspūdingą ežeringą kraštovaizdį ir į Trakų salos pilį.

3. Trakų pusiasalio pilies ir kitų statinių kompleksas, liudijantis ekonominę bei karinę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės galią. Ši pilis anuomet buvo viena iš didžiausių ir svarbiausių gynybinių pilių.

4. Trakų senamiestis (pasirinktinai: Kenesa, Buvęs Rusijos imperijos paštas, Šapšalo karaimų tautos muziejus, Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė ) visų pirma skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų savo unikalia gamtine geografine padėtimi. Tai miestas tarp ežerų. Čia nuo seno draugiškai sugyveno karaimai ir lietuviai, totoriai ir stačiatikiai, todėl tai nuo amžių gilumos atsispindi ir architektūroje.

5. Kvietimas paragauti karaimiškos virtuvės. Nors karaimų virtuvė atspindinti daugelio kartų patirtį. daugeliui ji asocijuojasi tik su kibinais, o ir kas yra kibinas ne kiekvienas tiksliai žino. Jei kibinas, pagamintas ne iš mielinės tešlos, o jo viduje ne kapota aviena ar jautiena, vargu ar šį pyragėlį su mėsa galima vadinti kibinu. Karaimiška virtuvė lietuviams dovanojo daug įdomių ir skanių patiekalų. Paragauti karaimiškos virtuvės ir išgirsti daug įdomios istorijos apie ją gali kiekvienas atvykęs į Trakų vasaros šventę Trakuose. Kur jau kur, bet šiame mieste netrūksta vietų, kur galima užsukti ir išsirinkti gardų karaimišką patiekalą.

6. Sveikatingumo paslaugos – tai kvalifikuotų specialistų specialiai įrengtose patalpose atliekamos ir/ar prižiūrimos procedūros, kurių atlikimui turi būti naudojamas vanduo, arba kurios skirtos fizinės ir psichinės sveikatos gerinimui, galimų susirgimų prevencijai, atsipalaidavimui, geros savijautos skatinimui, kūno gražinimui ir lepinimui. Kvietimas pasinaudoti Trakų krašte teikiamomis sveikatingumo paslaugomis.

Antros dienos maršrutas „Trakų rajono gamtos ir architektūros lobynas“

Antros dienos maršrutas taip pat siesis su atradimais - Trakų rajono architektūra bei jo gamta. Maršrutą siūloma pradėti nuo abejingų nepaliekančios Užutrakio dvaro sodybos ir finišuoti ties keturiasdešimt totorių kaimo mečete.

1. Užutrakio dvaro sodyba - vienas ryškiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis leis pajusti XIX a. Lietuvos diduomenės gyvenimo dvasią.

2. Bražuolės piliakalnis - Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIV a. Piliakalnis įrengtas Bražuolės kairiajame krante esančios masyvios kalvos pietinėje Į šiaurę nuo piliakalnio, toje pat kalvoje, yra 16 m aukščio stačių natūralių šlaitų apsaugotas papilys. 200 m į pietryčius nuo piliakalnio, kitapus gilaus slėnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Piliakalnio teritorijoje yra yra IX-XII a. pilkapynas ir II tūkst. pradžios senkapis su degintiniais kapais.

3. Angelų kalva - Angelų kalva - kalva, kurią sudaro įvairios, beveik 5 metrų aukščio angelų skulptūros, simbolizuojančios pagrindines krikščioniškąsias vertybes. Informacinis stendas šalia “Angelų kalvos“ skelbia, jog tai yra vienoje architektūrinėje ašyje išsidėsčiusių Trakų dvasinių statinių – Trakų stačiatikių Šv. Dievo Motinos, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios, Trakų salos pilies – seka. Angelų kalva ir toliau plytintis Angelų takas – tarsi simbolinis „vainikas“ Trakams.

4. Rykantų švč, Trejybės bažnyčia - viena seniausių bažnyčių esančių Trakų rajone. Ją 1585 m. pastatė Rykantų dvaro savininkas A.Tolvaišas. Bažnyčios grožiu tuo metu stebėjosi net tie asmenys, kurie buvo lankęsi svarbiausiuose Europos miestuose. Šiandien bažnyčia įtraukta į Oginskių kultūros kelią.

Trečios dienos maršrutas „Sakralumo ir ramybės diena“

Šventės šurmuliui pamažu rimstant, sakralumo ir gamtos pojūtis leistų įspūdžiams sugulti į savo vietas ir harmoningai užbaigti „Trakų vasara“ šventę. Maršruto pradžia sutampa su dažniausia šventės programos pradžios dalimi – šv. mišiomis Šv. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikoje.

1. Šv. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika, (sekmadienis mišios) - 2017 m. buvo pašventinta kaip bazilika – šis titulas suteikiamas tik ypatingą reikšmę turintiems maldos namams. Bazilikoje saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: molbertiniai paveikslai, memorialiniai paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa ir kt. Išskirtinio dėmesio vertas Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklais bei malonėmis.

2. Sakralinio meno muziejuje lankytojams siūloma susipažinti su sakraline bei menine verte svarbiais bažnytiniais atributais, religiniais paveikslais, vienuolių buities rakandais. Buvusio vienuolyno komplekso erdvė pritaikyta vertingiems darbams eksponuoti. Bažnytinio meno ekspoziciją šiandien sudaro daugiau nei 200 liturginių dirbinių, vertingų vaizduojamojo meno darbų,tarp jų – XVIII a. monstrancija, puošta stebuklingosios Trakų Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdu ir kt.

3. Jono Nepomuko koplytstulpis - klasicistinio stiliaus koplytstulpis su žvejų ir vandens apsuptų miestų globėjo statula Trakų krašto gyventojams yra svarbus ir garbinamas simbolis. Po 1863 metų sukilimo caro valdžia įsakė nuversti šventojo skulptūrą ir pasiūlė už tai nemažą pinigų sumą. Sakoma, kad vietos gyventojai pasipriešino ir nesutiko vykdyti caro įsakymo. Visgi vienas nenaudėlis stvėrė kirvį ir buvo besiruošiąs sunaikinti skulptūrą, bet nukrito nuo kopėčių ir susilaužė koją. Trakų policijos viršininkui teko iškviesti kazokus, kurie ir nugriovė šventojo skulptūrą. 1935 metais į koplytstulpį buvo įkeltas naujas šv. Jono Nepomuko atvaizdas.

4. Kvietimas paragauti lietuviškos/lenkiškos virtuvės. Lenkijos ir Lietuvos tautų istorijos glaudžiai susijusios, todėl kartais kalbama apie vienų įtaką kitiems. Ne išimtis ir virtuvė. Valgiai iš ties turi panašumų: sotūs, tiršti, maistingi ir rieboki. Tiek lietuviai tiek lenkai mėgsta įvairių grūdų, bulvių patiekalus ir sunkiai įsivaizduoja savo stalą be mėsos. O skirtumai? Jų taip pat apstu - kad ir kiek būtų panašumo, kiekviena virtuvė savita ir unikali, belieka tik šiuos skirtumus atrasti!

5. Trakų cerkvė - statyti Trakuose buvo nuspręsta 1861 m., o 1862 m. jau buvo pašventinta, suteikiant jai seniau miesto pietiniame gale buvusios (XVIII a. pab. sudegusios) Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės vardą.

6. Senųjų Trakų Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia – senojo vienuolyno vietoje išaugusi bažnyčia įspūdingos architektūros. Su keturiais bokštais, kylančiais virš priekinio fasado, žavi neogotikai būdingu iškilmingumu. Lankytojai kviečiami apžiūrėti bažnyčioje saugomą lobyną – puošnius altorius su šventųjų paveikslais.

7. Vytauto Didžiojo kelias – tai pagarbos duoklę žymiems Lietuvos valdovo nuopelnams duodantis simbolis, vedantis į kunigaikščio gimtinę – Senųjų Trakų pilį. Pastatyti devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys svarbius kunigaikščio Vytauto Didžiojo gyvenimo etapus. Simbolinis Vytauto Didžiojo kelias visuomenei pristatytas 2000 m., minint kunigaikščio 570-ąsias mirties metines.

8. Varnikų pažintinis takas - per Varnikų botaninį-zoologinį draustinį išsiraizgęs 5 km ilgio pažintinis takas gamtos mylėtojams siūlo pasižvalgyti po įspūdingą gamtą ir pasigrožėti jos bioįvairove.

9. Lentvario Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia - reto neoromaninio grožio. Išskirtinio dėmesio yra vertas Lentvario bažnyčios dekoras. Freskomis ir ypatingu sgrafito būdu išpuoštos bažnyčios sienos – retenybė Lietuvoje! Beje, dekoravimo darbai vyko pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, kai reikalingos medžiagos buvo laikomos strateginėmis, tik karo reikmėms skirtomis žaliavomis.

10. Angelų kalva - kalva, kurią sudaro įvairios, beveik 5 metrų aukščio angelų skulptūros, simbolizuojančios pagrindines krikščioniškąsias vertybes. Informacinis stendas šalia “Angelų kalvos“ skelbia, jog tai yra vienoje architektūrinėje ašyje išsidėsčiusių Trakų dvasinių statinių – Trakų stačiatikių Šv. Dievo Motinos, Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios, Trakų salos pilies – seka. Angelų kalva ir toliau plytintis Angelų takas – tarsi simbolinis „vainikas“ Trakams.

Visi turistiniai maršrutai pagal nematerialaus kultūrinio paveldo temas

Etnokulturiniai renginių maršrutai

Tris dienas trunkantis linksmas, pilnas spalvų, meno festivalių, atrakcijų, pramogų, smagios muzikos ir giedros nuotaikos pripildytas renginys "Trakų vasara" – puiki proga susipažinti tiek su nematerialiuoju, tiek su materialiuoju Trakų rajono kultūriniu paveldu. Kiekvienai dienai skirtas turistinis maršrutas, leis geriau pažinti Trakų kraštą bei sukrauti smagių prisiminimų bagažą. Vienus maršrutus įveiksite pėsčiomis, kitiems įveikti - prireiks dviračio ar automobilio. Tegul pažinimo kelionė prasideda!

Meno mėgėjų, puoselėjančių etnokultūrą, maršrutai

Keliaudami šiais maršrutais (šiuo maršrutu) ne tik susipažinsite su skirtingų Lietuvos regionų muzika ir tradicijomis, bet stabtelėję būties akimirkoje, pajausite ore tvyrančią toleranciją ir pagarbą kitų tautų kultūrai. Aplankysite daug puikių Trakų krašto vietų: nuo architektūros lobyno iki įspūdingų gamtos turtų. Maršrutai keliaujantiems taip pat žada pažintį su Trakų krašto tradiciniais amatais bei įvairių šalių virtuvių patiekalais. Atrask ir pažink, kad gražiausi dalykai būtų išsaugoti!

Tradicinių prekymečių maršrutai

Trakus garsinantis „Rotušės turgus“ byloja apie šio krašto prekiavimo papročius, kuomet žmogui tai buvo ne tik ūkinė reikmė, bet ir galimybė pabendrauti bei sužinoti visas naujienas. Keliaujantys šiais maršrutais turės puikią progą pajausti prekymečių dvasią ir aplankyti Trakų kraštą garsinančius objektus tokius kaip: Trakų pilis, Trakų bazilika, Aukų kalnas, Trakų senamiestis ir kt. Norintys galės paragauti įvairių šalių virtuvių patiekalų bei susipažinti su Trakų krašto tradiciniais amatais.

Etnopopietės, edukacinių užsiėmimų maršrutai

Trakuose kalėdinių renginių ciklo metu Trakų kultūros rūmuose įsikuria Kalėdinės etnodirbtuvės – Kalėdų fabrikas, kurio metu vyksta užsiėmimai skirtingų veiklų baruose. Teatro, dainavimo meno moko profesionalūs menininkai, dailininkai. Kalėdų fabrikas galingas tampa tuomet, kai jį užplūsta žmonės. Tik tuomet gamybos procesai įgauna pagreitį, ima dirbti staklės, skambėti juokas, ore ima tvyroti dažų ir vaško kvapas. Dalyvavaimas šiose etnodirbtuvėlėse, “Kelionė pas Kalėdų senelį” kalėdiniu traukinuku - tai dalis kalėdinio maršruto, siūlančio pabėgti nuo skubančio, lekiančio ir susirūpinusio kasdienio pasaulio. Mažumėlę sustoti ir įsiklausyti į tiksinčios dabarties akimirką.

Renginių pagal liturginį kalendorių maršrutai

Šis maršrutas - tai 35 kilometrai džiaugsmo, maldos, bendrystės, nuovargio, šlovinimo giesmėmis ir gražiausio rudens nuotykio kelionė. Tai puiki galimybė aplankyti Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo baziliką, kuri yra unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas.

Tai puiki proga pakeliauti Vytauto Didžiojo keliu, kuris supažindina keliaujančius su svarbiais Vytauto Didžiojo gyvenimo įvykiais bei jo nuopelnais ir daug kitų Trakų kraštui svarbių objektų. Piligriminės kelionės – susikaupimo kelionės. Tegul sakralumas ir vidinė ramybė ramiai nusėda mintyse ir širdyje.