Grįžti
Teatrų festivalis „Kanapė“
Svaiginanti „Kanapė“ Trakuose
1992 metais vasario mėnesį Trakų Karališkasis teatras surengė pirmąjį lietuviškos komedijos festivalį „Kanapė“, po kurio šį festivalį Trakuose nutarta rengti kas dvejus metus. Pirmasis teatro režisierius ir teatro įkūrėjas Vytautas Mikalauskas prisimena, jog palyginti su gana greitai sugalvotu karališku teatro pavadinimu, sugalvoti festivalio pavadinimą teatro kolektyvui sekėsi sunkiau. Variantų būta čia ne vienas, tačiau „Kanapė“ čia tiko ir pritiko. Anot šviesaus atminimo Lietuvos aktorės, pirmosios šalies moters profesionalios režisierės, festivalio krikštamotės Kazimieros Kymantaitės, teatras – yra tikrų tikriausias narkotikas, kartą paragavus imi ir pakliūni į jo pinkles visam gyvenimui.
Pirmoji „Kanapė“ truko dvi dienas. Festivalyje Trakų Karališkasis teatras parodė du spektaklius – P. Petliuko – Pundzevičiaus „Neatmezgamas mazgas“ ir J. Gurausko „Šalaputris“. Po dviejų metų festivalis jau tapo tarptautiniu – be lietuviškųjų teatro kolektyvų iš įvairių miestų, dalyvavo ir teatrai iš Lenkijos, Estijos bei Latvijos. Po įspūdingo festivalio atidarymo Trakų pilyje, kultūros rūmų scenoje vyko naktinė Trakų Karališkojo teatro premjera – B. Dauguviečio „Žaldokynė“. Laikraštis „Galvė“ festivalio atidarymo kulminaciją aprašė taip: „Spektaklis baigėsi jau po dviejų nakties, tačiau šį teatrinio šou maratoną ištvėrė visi. O garbiausioji lietuviško teatro legenda Kazimiera Kymantaitė pašoko nuo kėdės ir sušuko salei: „Trakai - tai kultūra! Tai kultūra!“.
Neša kultūrą Trakai ir toliau. Kasdien, savaitėms keičiant dienas, o mėnesiams savaites. Trakų kultūros rūmų salėn teatrų festivalio "Kanapė" metu (ir ne tik) sugūža miestelėnai ir miesto svečiai pripildyti širdis ir sielas teigiamų emocijų. Susižavėjimo, nuostabos šūksniai ir ovacijos lydi kiekvieną spektaklį. Ar gali būti tobulesni abipusiai mainai kūrėjui, aktoriui, žiūrovui?
Nuotraukų galerija
