Iš kartos į kartą puoselėjamos tradicijos

Lietuvių liaudies tradicijas kone geriausiai atspindi kalendorinės šventės, kurios suburia įvairaus amžiaus grupės dalyvius, jų metu prisimenamos, o, reaguojant į savo aplinką, sąveiką su gamta ir savo istorija, ir atkartojamos tradicijos. Tai – renginiai, kurie atspindi mūsų šaknis, savitumą bei leidžia išlaikyti tautinį tapatumą ir savimonę. Renginių metu galime ne tik pažinti ar atgaivinti primirštas tradicijas, bet ir aplankyti įspūdingiausias Trakų krašto vietas.

Kasmet, per Atvelykį, Rūdiškių kultūros centras miesto gyventojus ir svečius sukviečia į pavasarinę vakaronę „Pavasario balsai“. Šįmet ši šventė kiek pasikeitusi. Vaikų Velykos bus švenčiamos balandžio 23-ąją – tądien vyks vaikų folkloro šventė, į kurią gali atvykti visi norintys. Pasakojimais, dainomis ir šokiais Velykų tradicijas pristatys Rūdiškių kultūros centre pandemijos metais susibūręs vaikų folkloro ansamblis „Griciukas“, atvyks vaikų kolektyvai iš Kaišiadorių meno mokyklos ir Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos.

Kaip pasakojo Rūdiškių kultūros centro direktorė Marija Jankovskaja, pandemija išmokė renginius organizuoti kitaip. Folkloro vakaronė ilgokai laukė savo dienos, tad šįmet nuspręsta jos neatidėlioti. Juolab ir priežastis itin svarbi: gegužės 8-ąją solidų 25-mečio jubiliejų minės ir ta proga į folkloro vakaronę suburs Rūdiškių folkloro ansamblis „Diemedis“.

Planuojama, jog renginyje dalyvaus keli rajono folkloro ansambliai, vietos instrumentinis ansamblis.

Anot pašnekovės, vakaronėje skambės tik liaudies dainos, renginyje laukiami visi besidomintieji. „Norime, kad susirinktų daug žiūrovų, mat po pandemijos juos reikia prisikviesti iš naujo. Tik vakaronėje, kitaip nei įprastame koncerte, nepakaks stebėti, būtina ir dalyvauti: kartu su kolektyvais šokti, dainuoti, žaisti liaudies žaidimus“, – kalbėjo M. Jankovskaja.

Kasmet buriasi vis kitur

Iš arti susipažįstant su bendruomenių tradicijomis, stiprėja pagarba joms, tolerancija įvairioms kultūroms, skatinamas atsakingas elgesys. Kone trisdešimt metų iš vieno miesto į kitą keliauja kitas itin laukiamas renginys – lenkų dainų ir šokių festivalis „Skambėk, lenkų daina“. Šįmet, gegužę, jis planuojamas Lentvario mieste.

Kaip pasakojo viena iš renginio organizatorių Alina Kovalevskaja, šiame festivalyje aktyviausiai dalyvauja meno mėgėjų, tautinių mažumų kolektyvai, veikiantys Trakų rajono savivaldybėje, tačiau atvyksta ir profesionalų.

Kiek šįmet kolektyvų susirinks, kol kas neaišku, mat dauguma dalyvių, iki prasidedant pandemijai, atvykdavo iš užsienio, visgi viliamasi – svečių bent iš Lenkijos pavyks sulaukti.

„Šis festivalis daugeliui žinomas, į jį atvyksta ansamblių iš Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, o paskui juos – ir žiūrovai. Renginio formato organizatoriai stengiasi pernelyg nekeisti: kaip ir iki šiol, festivalis prasidės Šv. Mišiomis, vyks dalyvių eisena. Bene pagrindinė naujovė, atsiradusi pandemijos metais, atskiri kolektyvų pasirodymai seniūnijose: taip lenkų kultūra pristatoma mažesniuose rateliuose.

„Lenkų dainų ir šokių festivalis „Skambėk, lenkų daina“ tęsiasi ne vieną dešimtmetį: labai svarbu išsaugoti lenkų kultūrą, ją puoselėti – būtent tą daro tautinių mažumų mokyklos, ansambliai, meno mėgėjų kolektyvai. Festivalis – tarsi metų apibendrinimas. Renginyje dalyvauja vaikų, jaunimo ir kviestiniai kolektyvai. Anksčiau festivalis vykdavo kelias dienas, viena diena buvo skiriama būtent vaikams ir jaunimui, kita – suaugusiesiems“, – pasakojo A. Kovalevskaja.

Dainininkė Evelina Sašenko-Statulevičienė pasakojo kad šiame festivalyje pirmąsyk pasirodė dar penkerių. Pirmasis festivalis „Skambėk, lenkų daina“ tuomet vyko Senuosiuose Trakuose. E. Sašenko-Statulevičienė prisiminė dainavusi jos tėvo Trakuose įkurtame mokyklos ansamblyje, tad festivalyje pasirodydavo kone kasmet. Jo scenoje, anot dainininkės, ji ir užaugo. „Man šis festivalis labai artimas ir puikiai žinomas. Jame susitikdavau su draugais, žmonėmis, kurie prijaučia lenkų kultūrai, dainoms. Rajonas nėra didelis, visi vieni kitus pažįsta, tad festivalyje būdavo tikrai smagu“, – kalbėjo dainininkė.

Išsaugojo ypatingas tradicijas

2022-ieji Lietuvoje – karaimų metai, tad į pažintį su šia nedidele, bet itin vieninga bendruomene, puoselėjančia unikalią kultūrą bei kalbą, kviečia ir projektas „Nematerialaus kultūros paveldo populiarinimas Trakų rajono savivaldybėje e-rinkodaros priemonėmis“.

Kone geriausiai bendruomenių stiprybes atskleidžia jų tradicinės šventės. Kovas ir balandis skirti Tymbyl chydžy (Tymbylo šventei) – vienai svarbiausių karaimų religinių švenčių. Tymbyl chydžy trunka savaitę.

Visą šventinę savaitę įprasta lankyti draugus ir gimines, kiekvienuose namuose paragauti tymbylo, mat įprastai kiekvienos šeimininkės kepamų paplotėlių skonis vis kitoks. Kadaise tymbyl tešlai minkyti buvo naudojamas specialus įrankis – talky. Šiandien jo modelį galima pamatyti Trakuose esančiame Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejuje.

Dar viena – Aftalar chydžy (Savaičių šventė) – šventė minima būtent sekmadienį – penkiasdešimtąją dieną nuo Tymbyl chydžy (Tymbylo šventės) sekmadienio. Šios šventės proga rengiamos iškilmingos pamaldos kenesoje. Šios iškilmingos šventės proga šeimininkės kepa ypatingą pyragą katlama (sluoksniuotis). Tai septynių sluoksnių, simbolizuojančių septynias savaites po Tymbyl chydžy, varškės pyragas.

Pasaulio karaimai rinksis Trakuose

Tradicinis Lietuvos karaimų bendruomenės renginys, vykstantis nuo 2002-ųjų – Tarptautinė karaimų kalbos ir kultūros stovykla, kurios metu organizuojamos karaimų kalbos pamokos, pažintiniai seminarai apie karaimus, išvykos, įvairios meninės veiklos, pristatančios karaimų kultūrą.

Liepos mėnesį vykstanti stovykla trunka maždaug savaitę, jos dalyviai – vaikai, jaunimas, suaugusieji. Į šią stovyklą įprastai atvyksta daug karaimų, gyvenančių kitose šalyse: Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Kanadoje.

Tiesa, šįmet, vasarą Karaimų metų proga Trakuose vietoje stovyklos bus rengiami keli didesnio mastelio susibūrimai. Pats ryškiausias iš jų, planuojama, bus Tarptautinis karaimų suvažiavimas rugpjūtį.

„Karaimų kalba yra viena iš svarbiausių karaimų tautos paveldo dalių. Tai reikšmingas karaimų tautinio identiteto dėmuo, kultūros vertybė, kuri išliko gyva iki šių dienų tik Lietuvoje. Ji yra įrašyta į UNESCO pasaulio nykstančių kalbų sąrašą. Gyvuojančia karaimų kalba ne tik didžiuojamės, bet ir siekiame visokeriopai ją puoselėti ir perduoti jaunajai kartai“, – kalbėjo Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė.

Projektas „Nematerialaus kultūros paveldo populiarinimas Trakų rajono savivaldybėje e-rinkodaros priemonėmis“ finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Trakų rajono savivaldybės biudžeto.