Grįžti

Kopūstinės kermošius Kopūstinės saloje

Tradiciniai prekymečiai Bendras žanras
21142 54.657602, 24.984814, Trakai 21142
Trakų seniūnija
2021-08-15
dsc04279-kopstu-kerm

Kai kopūstai baigia sukti galvas, laikas į kermošių

Vasaros ir rudens sandūrą – Žolinę - dzūkai dar vadina Kopūstine. Būtent šiuo metu kopūstai baigia sukti galvas, pranašaudami artėjantį rudenį. Nuo seno buvo baiminamasi, kad kirmėlės kopūstų neužpultų ir nepribaigtų. Maisto atsargos žiemą kiekvienam reiškė užtikrintą sotų ir ramų rytojų, todėl moterys apglostydavo kopūstų galvas, tikėdamos atkreipti dieviškųjų galių dėmesį. Manyta, kad tokiu būdu  žiemą maisto nepritrūks ir bus galima ramiai sulaukti pavasario.

Lietuvoje būta įvairių prekymečių, kurie ir vadinti skirtingai: turgus, kermošius, jomarkas, mugė. Kermošius – prekyba, lydinti kokią nors bažnytinę šventę, atlaidus. Žodis kilęs iš vokiško „Kirche messe“ (liet. bažnytinė prekyba). Nuo seno kermošiai buvo galimybė parduoti labiausiai uždėrėjusias sodo ar daržo gėrybes bei įsigyti tų, kurių per žiemą galėjo pritrūkti. Be to, Kopūstinės kermošius visada  būdavo puiki galimybė pabendrauti, pasidalinti naujienomis, džiaugsmais ir rūpesčiais.

Kopūstinės kermošius Trakuose, lydintis Žolinės atlaidus kasmet vyksta tarp miesto ir pilies esančios salos, kurią vietos gyventojai ir vadina „Kopūstine“, nes ten karaimai augindavo kopūstus. Kopūstinės kermošiaus metu linksmybių netrūksta. Šurmuliuojanti amatininkų mugė sutraukia būrius norinčių įsigyti nemasinei gamybai skirtų gaminių, maisto produktų, pasivaišinti gardžia gaspadinės kopūstiene. Kermošiuje taip pat demonstruojami amatai - drožiama, gaminamos vaistažolių arbatos, demonstruojama žvakių gamyba, mezgama, gaminami odiniai gaminiai  ir pan. Skambanti muzika sklinda po visus Trakus ir traukte traukia įsisukti į šokių, dainų ir geros nuotaikos sūkurį.  Šventėje pulsuoja bendruomeniškumo dvasia, kuri itin svarbi puoselėjant ir saugant senas tradicijas bei suteikiant joms tęstinumą.