Kasmet Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo parapijos klebonas Algimantas Gaidukevičius čia skelbia metinius Didžiuosius Šv. Antano atlaidus.

Šv. Antanas Paduvietis – didis stebukladarys, kurio pagalbos meldžiama bet kuria proga. Jo prašoma padėti rasti pamestus ar atgauti pavogtus daiktus. Jam meldžiasi nevaisingos šeimos. Dėl jo ginčijasi Lisabona, kurioje jis gimė, ir Paduva, kurioje mirė. Šiedu miestai ginčijasi, kurio vardas turi būti šventojo prievardis.

Daugelio atmintyje dar dabar išlikę įspūdžiai ir atsiminimai iš vaikystėje lankytų atlaidų. Vienus už rankos vesdavo močiutė pasipuošus balta skarele ir išeigine suknele arba puošniai apsirėdęs senelis, kitiems tai būdavo įprasta šeimos ir visos tikinčiųjų bendruomenės šventė, po kurios visada būdavai apdovanotas prie bažnyčios pirktu saldainiu.

Bažnyčios atlaidai – tai diena, kada tikintieji, atlikę bažnyčios nustatytas liturgines apeigas, gali gauti nuodėmių atleidimą ir pelnyti atlaidus sau bei mirusiesiems. Kasmet į Šv. Antano atlaidus Vytautavoje atvyksta senieji Vytautavos parapijiečiai bei svečiai iš viso Trakų krašto ir ne tik. Per iškilmingas Šv. Mišias gieda choristai, groja vargonai, visi susirinkusieji kviečiami bendrai maldai. Po mišių šventoriuje vyksta meninė programa, vaišinamasi žmonių suneštinėmis vaišėmis, bendraujama.

Po Antrojo pasaulinio karo buvusi nežymia kaimo vietove, Vytautavos parapija sugebėjo, puoselėdama tradicijas,  išlikti iki šių dienų. Tai didžiulis turtas ne tik Vytautavos parapijiečiams, bet ir visai lietuvių tautai. Juk ji kaip mozaika, susidedanti iš daug mažyčių skirtingų ir spalvotų detalių, savo tikrąją jėga slepia bendrystėje ir vieningume.