Dažnam Onuškiečiui prisiminimai iš vaikystės siejasi su tradiciškai vasaros pabaigoje nuvilnijančiais Šv. Roko atlaidais. Sutelkus visų parapijiečių bei Onuškio parapijos klebono jėgas, atlaidų šventė kasmet stebina savo originalumu bei sakralia ir šventiška nuotaika. Miestelis žiba tvarka, o bažnyčios altoriai iš tolo akį traukia vasaros gėlių puošnumu. 

Šv. Rokas - prancūzų kilmės šventasis, gyvenęs XIII-XIV a. Jis išdalijo savo turtus vargšams, o pats tapo piligrimu. Savo gyvenimą Šv. Rokas paskyrė ligonių, sergančių maru, slaugymui. Pasak legendų, turėjo stebuklingą gydomąją galią. Pats taip pat buvo užsikrėtęs maru, tačiau, Dievui padedant, išgijo. Šv. Rokas daug keliavo gydydamas ligonius. Bekeliaudamas šventasis buvo įtartas šnipinėjimu, suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Ten jis ir mirė. Šiandien šis šventasis laikomas ligonių globėju. Šv. Roko atlaidų metu tiek miestelio gyventojai, tiek svečiai iš aplinkinių rajonų, nuošalyje palikę kasdieninius darbus, pasidabinę išeiginiais apdarais skuba į bažnyčią pasisemti ten tvyrančios Dievo ramybės bei prašyti šv. Roko sveikatos sau ir artimiesiems.

Iškilmingas mišias Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje vainikuoja ypatingas pamaldumas atlaidams gauti, o aikštėje vykstanti spalvinga mugė bei paruošta koncertinė programa  džiugina tikinčiuosius. Ši kasmetinė tradicija neblėsta, o anaiptol įsirėžia vis giliau į kiekvieno atlaidų dalyvio širdį.