Kokia gi stebuklais garsėjančio paveikslo kilmės istorija? Kitoje Trakų Dievo Motinos paveikslo pusėje XVIII a. buvo užrašyta legenda apie jo kilmę. Joje pasakojama, kad Vytautui priėmus krikštą Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas padovanojo jam šv. Evangelisto Luko tapytą Marijos paveikslą, kuris kadaise padėjo jo pirmtakams nugalėti hunus ir persus. Trakuose esantis Marijos atvaizdas traukė ne tik dėl stebuklų, bet ir dėl to, kad  priminė Vytautą ir jo didingus laikus. Prie paveikslo traukdavo melstis aukščiausieji valstybės valdovai, didikai, virtinės procesijų traukė iš įvairiausių vietų.

Amžininkų liudijimuose, teigiama kad tuo metu, kai popiežiaus Klemenso XI buvo prašoma vainikuoti šį atvaizdą, Romoje buvo daugiau kaip keturiasdešimt pasitikėjimo asmenų iš Lietuvos ir Lenkijos, kurie prisiekė apie šio paveikslo malonių tikrumą. Aštuonias dienas trukusios karūnavimo iškilmės davė pradžią Trakinių atlaidams, kuriuos švenčiame ir šiandien.

Šių atlaidų metu prisimenama istorija, prašoma užtarimo ir sveikatos ligoniams. Kasmet organizuojamas 35 km jaunimo piligriminis žygis Aušros Vartai – Lentvaris – Trakai, prie kurio prisijungia  tikintieji iš visos Lietuvos. Piligriminė kelionė nuo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos šventovės į Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, šventovę turi gilias tradicijas. Pirmą kelionę iš Vilniaus į Trakus 1604 m. surengė Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina ir Trakų klebonas, savo maldose prašydami Dievo Motinos užtarimo, kad ši atitolintų krašte siautėjantį badą ir marą. Amžininkai liudija,  jog visą  kelią, vyskupas B. Vaina ėjo basas ir kas mylią procesija sustodavo maldai. Maras nustojo siautėjęs, o ši pirmoji kelionė davė pradžią maldininkų žygiams.

Trakinių atlaidai visuomet buvo reikšmingas įvykis visiems Trakų ir gretimų parapijų gyventojams. Dabar vykstantys atlaidai trunka visą savaitę, kurie ilgainiui tampa vis svarbesni visiems Lietuvos katalikams, nes tai yra dvasinis ir istorinis paveldas.