Šventėje gausu ne tik kūrybiškų sprendimų, bet ir liaudiško humoro.  Pagrindiniai šventės akcentai –  Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas, kaukės, blynai. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti Lašininio - žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu -  Kanapiniu. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis paprastai būna storas, drūtas, kartais su lašinių gabalu burnoje. Kanapinis, įkūnijantis pavasarį, liesas, apdriskęs ir  rankose laikantis ilgą lazdą Lašininiui iš kaimo išvyti. Kanapinis su Lašininiu kovodami stumdosi, grūmoja vienas kitam, kol galiausiai Kanapinis nugali storąjį Lašininį ir šis pabėga. Svarbu, kad kovą žmonės matytų, o po to ir garsiai kalbėtų, kad pavasaris pagaliau nugalėjo žiemą.

Dar vienas užgavėnių simbolis - Morė  simbolizuoja vaisingumą ir sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Deginant Morę  „išvaromas“ susikaupęs blogis, visi negerumai, pyktis ir, žinoma, pabodusi žiema. Tikėta, kad su More sudeginus tamsą, gyvenimas tampa geresnis, linksmesnis ir lengvesnis, o išsivoliojus po sniegą būsi sveikesnis ir laimingesnis.

Per Užgavėnes, jei tik yra sniego, reikia važinėtis rogėmis. Užgavėnių dieną lenktyniaujama: jeigu nuvažiuosi toliau už kitus - išauginti javai bus geresni, o ir linų pluoštas ilgesnis. Daug oi daug visko reikia per Užgavėnes nuveikti, kad ateinantis laikas būtų geresnis: ir sočiai pavalgyti (patartina nuo septynių iki devynių ar net dvylikos kartų), ir pažaisti, ir ateitį išsiburti, ir rogėmis pavažinėti, bet svarbiausia su visais kartu pabūti ir bendrystės džiaugsmą patirti.