Įvedus krikščionybę, Žolinė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad mirus Jėzaus motinai Marijai, prie jos kapo budėjo apaštalai. Budint apaštalui Petrui, jis pamatė kaip Marija prisikėlė ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarius karstą, apaštalai kūno nerado. Jame buvo tik daug gražių gėlių. Apaštalas Jonas Apreiškimo knygoje savo regėjime matytą vaizdą aprašė: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12,1). Nors popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu kaip Bažnyčios dogmą paskelbė 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijoje vykstantys Žolinės atlaidai kasmet suburia daugybę žmonių,  kurių metu ne tik laikomos Šv, Mišios, bet ir išpuoštas Trakų Madonos paveikslas  nešamas iškilmingoje procesijoje Trakų miesto gatvėmis ir aikštėmis. Šią gražią idėją su savimi atsivežė į parapiją atvykęs dirbti kunigas Jonas Varaneckas. Džiaugsminga eisena – tai simbolinis patvirtinimas, kad Marija – šio kampelio karalienė, o visi tikintieji – jos vaikai.

Procesijos metu barstomos gėlės, nešamos procesinės vėliavos. Šv. Mišių metu šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Pasibaigus Šv. Mišioms Žolinių linksmybės persikelia į Kopūstinės kermošių, kuris įprastai šurmuliuoja Karaimų (Kopūstinės) saloje.

Žolinės atlaidai Trakuose - tai pilna sakralumo, bendruomeniškumo bei padėkos šventė. Laikas, kada pilni optimizmo ir vidinio džiugesio žmonės susiburia bendram tikslui – būti, dėkoti, ir švęsti skubančią vasarą.